- fataliai
- fataliai̇̃ prv.
.
.
lemtis — lemtìs sf. (3) DŽ, (4) RŽ 1. likimas; susidariusios aplinkybės: Pradėjo širdies gilumoje nuvokti, ką jam lemtis užkrovė rš. Lemtis lyg tyčia lėmė B.Sruog. Visa tai įvyko lemties ir likimo dėka rš. Niekur nepaspruksi nuo savo lemties rš. Lemtìs … Dictionary of the Lithuanian Language